Užsakovas pagal užsakovų atsakomybės įstatymą yra vienas iš toliau pateiktų variantų, jeigu Suomijoje naudoja nuomojamus darbuotojus arba darbo jėgą pagal subrangos sutartį:

• įmonė arba viešoji įstaiga
• ekonominės veiklos vykdytojas, turintis prievolę pateikti steigimo deklaraciją įmonių registrui
• individualios ekonominės veiklos vykdytojas ir kitu atveju
• užsienio įmonė arba viešoji įstaiga.

Nuomojamas darbuotojas pagal šį įstatymą -

• darbo sutartį su Suomijoje ar užsienio šalyje veikiančiu darbdaviu sudaręs darbuotojas, kurį
• šis darbdavys su darbuotojo sutikimu paskyrė dirbti užsakovui.

Subrangos sutartį sudaręs užsakovas turi išsiaiškinimo prievolę dėl sutarties partnerių, jei įvykdomos šios sąlygos:

• Užsakovas ir sutarties partneris susitarė, kad sutarties partneris atliks darbą už tam tikrą atlygį. Sutartis gali būti ir žodinė, nebūtinai rašytinė.
• Darbas atliekamas Suomijoje, užsakovo darbo patalpose arba darbų objektuose. Darbų objektas neprivalo būti užsakovo valdomose patalpose. Tai, pavyzdžiui, būtų statybos darbų, transporto ir gabenimo sritys bei paslaugų pirkėjo ar naudotojo patalpose teikiamos paslaugos.
• Darbas siejasi su užduotimis ar transportavimu, kurie priklauso užsakovo įprastai vykdomai veiklai. Valymas, įrangos ir patalpų techninė priežiūra bei palaikymas visada laikomi užsakovo įprastai vykdoma veikla.
• Užsakovo darbus atlieka vieno ar kelių sutarties partnerių darbuotojai.

Užsakovui visada galioja išsiaiškinimo prievolė, kai sutartis siejasi su statybos darbais, nors statybos ir nepriklausytų jo įprastai vykdomai veiklai. Statybos darbams priklauso ne tik naujų pastatų statyba, bet taip pat, be kita ko, pastatų priežiūros ir remonto darbai bei civilinė inžinerija. Užsakovas iš sutarties partnerių įstatymo reikalaujamus duomenis turi gauti net ir tuo atveju, kai sutartus statybos darbus vykdys ne sutarties partnerio darbuotojas, bet vien tik pats sutarties partneriu esantis verslo subjektas arba pastarojo subrangovas (žr. skyrelį „Išsiaiškinimo prievolės turinys“).

Su mokesčių mokėjimu susijusi informacija

Informaciją apie savo sutarties partnerio mokestinius reikalus užsakovas gali rasti viešame mokesčių skolų registre, esančiame įmonių ir gyventojų informacinės sistemos interneto prieigoje (www.ytj.fi). Jei iš mokesčių skolų registro matyti, kad sutarties partneris turi nesumokėtų mokesčių, užsakovas taip pat turi sužinoti iš valstybės institucijos apie bendrą sutarties partnerio įsiskolinimo sumą (pavyzdžiui, gauti pažymą apie mokesčių skolą).

Ne visada įmanoma gauti sutarties partnerių duomenis iš mokesčių skolų registro. Pavyzdžiui, kai sutarties partneris yra užsienio įmonė be savo filialo Suomijoje arba individualus darbų vykdytojas, neturintis įmonės kodo. Tokiu atveju klausimus dėl sutarties partnerio mokesčių mokėjimo galima išsiaiškinti gavus:

• pažymą, kad sutarties partneris sumokėjo mokesčius
• pažymą apie sutarties partnerio mokesčių skolą
• paaiškinimą apie tai, kad sutarties partneris sudarė mokesčių skolų sumokėjimo planą.

Užsakovas turi visada įvertinti, ar sutarties partneris ketina vykdyti jam įstatymais nustatytas mokestines prievoles. Užsakovui gali būti skirta padidinta bauda už išsiaiškinimo prievolės nevykdymą, jei užsakovas turėjo suvokti, kad sutarties partneris neketina vykdyti jam įstatymais nustatytų mokestinių prievolių. Pavyzdžiui, sutarties partneris turi mokesčių skolą ir nėra sudaręs mokėjimo plano, o įsiskolinimą galima laikyti reikšmingo dydžio.

Pažymų savalaikiškumas ir saugojimas

Kai sudaroma sutartis, pažymos turi būti ne senesnės nei trijų mėnesių. Užsakovas visas pažymas turi saugoti ne trumpiau nei dvejus metus po darbų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pabaigos.

Jei užsakovas neprašo pažymų tiesiai iš sutarties partnerio, jas gali užsakyti iš patikimu laikomo privataus paslaugų teikėjo.

Paprastai užsakovas neprivalo surinkti naujų pažymų, jei su tuo pačiu sutarties partneriu sudaro naują sutartį nepraėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės sutarties sudarymo ir pažymų gavimo. Tačiau užsakovas privalo surinkti visas pažymas iki naujos sutarties sudarymo, jei turi pagrindo įtarti, kad sutarties partnerio aplinkybės tiek pasikeitė, jog atsirado poreikis naujam patikrinimui.

Apie sutarties partnerį iš užsienio renkama informacija

Jei sutarties partneris yra užsienio įmonė arba viešoji įstaiga, užsakovas apie ją turi surinkti tokius pat duomenis kaip apie suomiškus sutarties partnerius (taip pat skaitykite skyrelį „Išsiaiškinimo prievolės turinys“).

Duomenis reikia gauti iš tos šalies, kurioje įsteigta užsienio sutarties partnerio buveinė. Jei sutarties sudarymo momentu sutarties partneris turi suomišką įmonės kodą, užsakovas papildomai turi surinkti šią informaciją iš Suomijos:

• ar sutarties partneris įregistruotas išankstinių mokesčių mokėtojų registre, darbdavių registre ir PVM mokėtojų registre
• su mokesčių mokėjimu susijusią informaciją.

Informacija apie komandiruotų darbuotojų socialines garantijas

Jei užsienio sutarties partneris siunčia darbuotojus į Suomiją, užsakovas duomenis apie jų socialines garantijas turi gauti ne vėliau kaip iki sutartimi nustatyto darbo pradžios. Pagal užsakovų atsakomybės įstatymą, reikia išsiaiškinti apie darbuotojų

• pensijų draudimą
• draudimą nuo nelaimingų atsitikimų (su statybų darbais susijusioms sutartims).

Prieš sudarant sutartį užsakovas taip pat turi pareikalauti, kad sutarties partneris pateiktų duomenis apie socialines garantijas ir dėl tų darbuotojų, kuriuos sutarties partneris į Suomiją atsiųs vėlesniu sutarties galiojimo laikotarpiu. Užsakovas prašymą turi pateikti raštu ir suprantamu būdu, kad sutarties partneris suprastų ko prašoma.

Statybų srityje užsakovas taip pat privalo užtikrinti, kad visi sutarties partnerio atsiųsti darbuotojai prieš pradėdami darbą turėtų galiojančias pažymas dėl jiems nustatytų socialinių garantijų. Šią prievolę užsakovas turi visą sutarties galiojimo laikotarpį.

Pagrindinis principas - Suomijoje vykdomi darbai apdraudžiami irgi Suomijoje. Tai galioja ir Suomijos, ir užsienio darbdaviams bei darbuotojams. Išimtį sudaro į darbus Suomijoje laikinai atsiųsti darbuotojai. Darbo Suomijoje laikotarpiu jiems galima taikyti jų kilmės šalies socialinės apsaugos teisės aktus.

Duomenis apie iš ES ir EEE šalių komandiruojamų darbuotojų pensijų ir nelaimingų atsitikimų draudimą galima pateikti naudojant A1 formos pažymą. Jei darbuotojus į Suomiją komandiruojantis sutarties partneris dėl iš ES ir EEE šalių atsiųstų darbuotojų nepateikia A1 formos pažymų visai darbų trukmei, užsakovas turi pareikalauti, kad sutarties partneris apdraustų savo darbuotojus pensijų ir nelaimingų atsitikimų draudimu tokioje draudimo bendrovėje, kuri Suomijoje turi teisę suteikti įstatymuose numatytą darbuotojų pensijų draudimą ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų.

Daugiau apie tai, kaip išsiaiškinti iš kitų šalių komandiruojamų darbuotojų turimas socialines garantijas: Komandiruojamo darbuotojo draudimas nuo nelaimingų atsitikimų (Tyosuojelu.fi: Accident insurance).

Sutarčių ribinės vertės naudojant subrangovus ir darbo jėgos nuomą

Subrangos atveju užsakovas neturi išsiaiškinimo prievolės, jei atskiros sutarties vertė be PVM neviršija 9 000 eurų. Darbo jėgos nuomos atveju išsiaiškinimo prievolės nėra, jei bendra darbo trukmė neviršija 10 darbo dienų. Darbo dienos skaičiuojamos pagal darbdavį: pavyzdžiui, jei užsakovas iš to paties darbdavio išsinuomoja tris darbuotojus keturioms dienoms, taip viršijama ribinė vertė ir užsakovui atsiranda išsiaiškinimo prievolė.

Užsakovas negali išvengti šios prievolės suskaidydamas sutartis į ribinės vertės neviršijančias dalis. Skaičiuojant ribinę vertę laikoma, kad darbas buvo vykdomas nepertraukiamai, jei buvo atliekamas pagal vieną po kitos sudarytą sutartį arba tarp sutarčių buvo trumpa pertrauka. Ribinė vertė neskaičiuojama pagal kalendorinius metus arba sezonus.

Pagrįsta priežastis pasitikėti sutarties partneriu

Užsakovas neprivalo surinkti įstatymo reikalaujamą informaciją, jei gali pagrįstai pasitikėti, kad sutarties partneris įvykdys jam įstatymais nustatytas prievoles. Tokia pagrįsta priežastis gali būti, pavyzdžiui:

• sutarties partneris yra viešoji įmonė, viešoji akcinė bendrovė arba atitinkama užsienio įmonė
• nusistovėjusi sutarties partnerio veikla (netaikoma statybos darbams)
• užsakovą ir sutarties partnerį jau anksčiau siejo sutartiniai santykiai (netaikoma statybos darbams)
• bet kokia kita panaši priežastis.

Sudarant sutartis dėl statybos darbų užsakovui visada galioja išsiaiškinimo prievolė, nors sutarties partnerio veikla ir būtų nusistovėjusi arba užsakovą ir sutarties partnerį jau anksčiau būtų sieję sutartiniai santykiai.

Užsakovas privalo kaskart pats įvertinti, ar galima pasitikėti tuo, kad sutarties partneris įvykdys įstatymais nustatytas prievoles. Užsakovas turi sugebėti dokumentais įrodyti, kad prieš sudarydamas sutartį išsiaiškino, ar sutarties partnerio veikla laikoma nusistovėjusia.

Be to, užsakovui neturi būti žinomos tokios aplinkybės, kurios panaikintų pagrįstą pasitikėjimą sutarties partneriu (pavyzdžiui, išregistravimas iš išankstinio mokesčių mokėjimo registro).

Jei sutartis galios ilgiau nei vienerius metus, duomenis apie mokesčių mokėjimą ir pensijų draudimą sutarties partneris privalo teikti kas 12 mėnesių.

Bauda už nevykdymą ir padidinta bauda už nevykdymą

Jei užsakovas nevykdo išsiaiškinimo prievolės, už tai gali būti skiriama bauda. Bauda siekia nuo 2 440 iki 24 420 eurų.

Užsakovui taip pat gali būti skiriama padidinta bauda tokiais atvejais:

• Užsakovas sudarė sutartį su verslo subjektu, kuriam uždrausta vykdyti ekonominę veiklą, arba su tokia įmone, kurios akcininkui, valdybos nariui, direktoriui ar kitam panašias pareigas užimančiam asmeniui uždrausta vykdyti ekonominę veiklą.
• Užsakovas būtų turėjęs suvokti, kad sutarties partneris neketina vykdyti tų įstatymais nustatytų mokestinių prievolių, kurios jam priklausytų kaip sutarties partneriui ir darbdaviui.

Padidinta bauda siekia nuo 24 420 iki 79 380 eurų.

Baudą už prievolės nevykdymą ir padidintą baudą skiria Pietų Suomijos regioninės administracijos Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba.

Profesinės sąjungos atstovas, patikėtinis ir darbo saugos įgaliotinis turi teisę iš užsakovo gauti informaciją apie subrangos ir darbo jėgos nuomos sutartis.

Jiems paprašius užsakovas turi pateikti tokius duomenis:

• darbuotojų nuomojimo priežastis
• naudojamų darbuotojų skaičius
• sutarties partnerio identifikaciniai duomenys
• darbų objektas
• darbo užduotys
• sutarties galiojimo trukmė
• darbo jėgos nuomos arba subrangos būdu dirbantiems darbuotojams taikoma kolektyvinė sutartis
• pagrindinės darbo sąlygos (jei nėra kolektyvinės sutarties)

Rinkdamas įstatymo reikalaujamas pažymas užsakovas gauna ir konfidencialių su sutarties partneriais susijusių duomenų. Užsakovas arba jo įdarbintas asmuo neturi teisės tokių duomenų atskleisti pašaliniams asmenims.

Duomenų negalima atskleisti ir po to, kai asmuo nebevykdys tos užduoties, kuriai ta informacija buvo suteikta.

Konfidencialiais laikomi, be kita ko, su mokesčių mokėjimu arba įsiskolinimu, pensijų draudimo sutarties sudarymu arba išmokomis ir nesumokėtomis pensijų draudimo įmokomis susiję duomenys.