Darbo užmokestis turi būti mokamas paskutinę kiekvieno mokėjimo laikotarpio dieną, nebent darbo sutartyje arba kolektyvinėje sutartyje būtų susitarta kitaip. Kelių sektorių kolektyvinėse sutartyse yra numatytos nuostatos dėl mokėjimo laikotarpių ir darbo užmokesčio mokėjimo dienų.

Kas yra mokėjimo laikotarpis?

Mokėjimo laikotarpis paprastai yra dvi savaitės arba vienas mėnuo. Pagal Darbo sutarčių įstatymą, jeigu pagal laiką apskaičiuojamas darbo užmokestis nustatomas remiantis trumpesniu nei savaitės laikotarpiu (pvz., valandinis arba dienos darbo užmokestis), atlyginimas turi būti mokamas bent du kartus per mėnesį. Pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas turi būti mokamas kartą per mėnesį. Jeigu darbuotojo darbo užmokestis mokamas už savaitę, mokėjimo laikotarpis yra mėnuo.

Jei darbas grindžiamas veiklos rezultatais (pvz., rangos darbai), mokėjimo laikotarpis iš esmės negali būti ilgesnis kaip dvi savaitės. Jei veiklos rezultatais grindžiamas darbo užmokestis sektoriuje yra įprasta praktika, sektoriaus kolektyvinėje sutartyje bus pateikiamos išsamesnės nuostatos dėl veiklos rezultatais grindžiamo darbo užmokesčio mokėjimo.

Jeigu darbuotojo atlyginimą visiškai arba didžiąja dalimi sudaro pelno dalis arba komisiniai, darbo užmokesčio laikotarpis negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo.

Mokėjimo laikotarpis gali būti ilgesnis nei mėnuo tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, tuo atveju, kai darbuotojui mokamas fiksuotas darbo užmokestis ir komisiniai arba pelno dalis. Pastarųjų sumų mokėjimo laikotarpis gali būti ilgesnis nei vieno mėnesio mokėjimo laikotarpis. Tačiau net ir tokiu atveju mokėjimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių.

Išskirtinės darbo užmokesčio mokėjimo datos

Darbo užmokesčio mokėjimo terminas perkeliamas į praėjusią darbo dieną, jei mokėjimo terminas yra:

• sekmadienis;
• religinė šventė;
• Nepriklausomybės diena arba Gegužės 1-oji;
• Kalėdų išvakarės arba Joninių išvakarės;
• eilinis šeštadienis.

Kaip turi būti mokamas darbo užmokestis?

Darbo užmokestis turi būti pervedamas į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą. Darbo užmokestis darbuotojui turi būti prieinamas nustatytą dieną. Darbdavys atsako už išlaidas, patirtas mokant darbo užmokestį.

Darbo užmokestis grynaisiais pinigais gali būti mokamas tik dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, jei darbuotojas neturi banko sąskaitos arba darbdavys neturi darbuotojo banko rekvizitų. Jei darbo užmokestis mokamas grynaisiais pinigais, darbdavys turi gauti darbuotojo pasirašytą kvitą arba kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Darbo užmokesčio apskaičiavimas

Darbdavys privalo išduoti darbuotojams atlyginimo lapelį kartu su kiekvienu darbo užmokesčio mokėjimu. Atlyginimo lapeliai yra svarbūs dokumentai darbuotojams kreipiantis dėl įvairių socialinio draudimo išmokų, pavyzdžiui, nedarbo draudimo. Atlyginimo lapelyje turi būti nurodyta, ką darbuotojas uždirbo atitinkamu mokėjimo laikotarpiu. Atlyginimo lapelyje turi būti nurodyta darbo užmokesčio suma ir kaip jis buvo nustatytas, kad būtų galima patikrinti jo teisingumą.

Darbo užmokesčio nustatymo pagrindai:

• darbo valandos mokėjimo laikotarpiu ir valandinis darbo užmokestis;
• priemokų už papildomą darbą, kaip antai vakarinį ar naktinį darbą, skaičius ir darbo valandų, suteikiančių teisę į priemokas, skaičius.

Suomijos standartizacijos komitetas paskelbė atlyginimo lapelių turinio standartą, kuriuo galima remtis.

Standarte numatyta, kad atlyginimo lapelyje turi būti:

• darbuotojo vardas, pavardė, profesija ir gimimo data;
• darbdavio pavadinimas ir buveinės adresas;
• darbo santykių pradžios data ir, jei reikia, pabaigos data;
• kaupiamasis mokėjimas, kuriam taikomas išskaičiuojamasis mokestis už praėjusius kalendorinius metus, einamuosius kalendorinius metus ir paskutinį mokėjimo laikotarpį;
• mokėjimo laikotarpis;
• už paskutinį mokėjimo laikotarpį išskaičiuotas mokestis;
• priemokos, mokamos už pamaininį darbą ir darbą tam tikru laikotarpiu per paskutinį mokėjimo laikotarpį;
• atostogų išmoka ir kasmetinė atostogų kompensacija, mokama kartu su darbo užmokesčiu.

Darbo užmokesčio mokėjimas nutraukiant darbo santykius

Darbo santykių nutraukimas taip pat nutraukia darbo užmokesčio mokėjimo laikotarpį. Neatsižvelgiant į tai, koks mokėjimo laikotarpis buvo darbo santykių metu, darbuotojo gautinos sumos yra mokamos tą dieną, kai baigiasi darbo santykiai.

Tačiau jeigu darbo santykių metu darbdavys ir darbuotojas susitarė dėl darbo užmokesčio mokėjimo po darbo santykių nutraukimo arba jeigu darbo santykiams taikomas kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo užmokesčio mokėjimo terminas, tokia nuostata taikoma net ir nutraukus darbo santykius. Tokiu atveju darbuotojo darbo užmokestis bus mokamas sutartą dieną po darbo santykių pabaigos.

Skirti laiko galutiniam darbuotojo atsiskaitymui apskaičiuoti yra būtina, pavyzdžiui, kai darbo santykių pabaigos dieną darbdavys žino ne visus veiksnius, turinčius įtakos darbo užmokesčio apskaičiavimui.

---

Suomijos darbo apsaugos institucijos aptarnauja suomių, švedų ir anglų kalbomis. Mūsų pagalbos telefonu linija konsultuoja darbuotojų sveikatos, apsaugos bei darbo sąlygų klausimais. Telefono numeris: +358 295 016 620. Daugiau informacijos anglų kalba ieškokite nuorodoje Telephone Service. Jeigu norite susisiekti su mumis el.paštu, laiškais ar kitomis priemonėmis, turite kreiptis į Regioninės valstybinės administracinės įstaigos, kurios jurisdikcijoje yra jūsų darbo vieta, darbuotojų saugos ir sveikatos skyrių. Darbuotojų saugos ir atsakomybės už sveikatą kontaktinė informacija anglų kalba galima rasti nuorodoje Contact information.